Results 1 to 10 of about 42 (18)

F. NIETZSCHE’S POŽIŪRIS Į TIESĄ: MIRTINAS ĮKANDIMAS?

open access: yesProblemos, 2004
Norint deramai suprasti tiesos klausimu filosofuojantį Nietzsche’ę, būtina susipažinti su būdu, kuriuo mąstytojas sprendžia daugumą jam kylančių intelektinių problemų: šis būdas ne viena smulkmena primena metodinį René Descartes’o abejojimą. Nietzsche’s
Aivaras Stepukonis
doaj   +24 more sources

DISKURSO SĄVOKA SOCIOLOGINIAME-ISTORINIAME AKADEMINĖS DISCIPLINOS TYRIME (metodologinės pastabos)

open access: yesProblemos, 2002
Straipsnyje apžvelgiamos diskurso sąvokos taikymo galimybės sociologiniuose-istoriniuose mokslinių disciplinų tyrimuose. Aptariamos pagrindinės sociologinės mokslinio žinojimo tyrinėjimo tradicijos, kurios diskurso sąvokai suteikia sociologinio ...
Liutauras Kraniauskas
doaj   +24 more sources

Socialinis tikrovės konstravimas

open access: yesProblemos, 2014
Publikacijoje apžvelgiama žinojimo sociologijos disciplinos raida, pateikiamos svarbiausios jos nagrinėjamos sąvokos ir tyrimo tikslai. Teigiama, kad tikrovė yra sociališkai konstruojama ir kad žinojimo sociologija turi analizuoti šio konstravimo ...
Peter Berger
doaj   +1 more source

Žinojimo sociologijos tyrimo projektas kaip sociologijos didaktikos eksperimentas

open access: yesSociologija: Mintis ir Veiksmas, 2016
Straipsnyje analizuojamas žinojimo sociologijos kaip sociologijos didaktikos projektas. Projekte dalyvavę sociologai, apklausdami chemijos specialybės doktorantus, analizavo mokslinį chemikų kolektyvą ir kartu reflektavo, kaip, tyrinėjant chemikų ...
Arūnas Poviliūnas   +4 more
doaj   +1 more source

Fenomenologinė žinojimo sociologija

open access: yesProblemos, 2014
Straipsnyje pristatoma fenomenologinės žinojimo sociologijos vienas svarbiausių veikalų – P. Bergerio ir T. Luckmanno knyga „Tikrovės socialinis konstravimas: Žinojimo sociologijos traktatas“.
A. Nesavas
doaj   +1 more source

Karlo Manehimo žinojimo sociologija

open access: yesProblemos, 2014
Straipsnyje aptariami sociologo Karlo Mannheimo (1893–1947) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad svarbiausias jo įnašas į XX a. socialinę mintį yra žinojimo sociologija. Kaip istorizmo šalininkas, K.
Antanas Nesavas
doaj   +1 more source

Žinojimo sociologija ir ideologijos teorija

open access: yesProblemos, 2014
Straipsnyje analizuojamas klasikinės žinojimo sociologijos ir marksistinės ideologijos teorijos santykis. Nagrinėjama K. Mannheimo koncepcija, siekianti pagrįsti šių teorijų atskyrimo būtinybę.
Antanas Nesavas
doaj   +1 more source

F. Nietzsche’s požiūris į tiesą: mirtinas įkandimas?

open access: yesProblemos, 2014
Norint deramai suprasti tiesos klausimu filosofuojantį Nietzsche’ę, būtina susipažinti su būdu, kuriuo mąstytojas sprendžia daugumą jam kylančių intelektinių problemų: šis būdas ne viena smulkmena primena metodinį René Descartes’o abejojimą.
Aivaras Stepukonis
doaj   +1 more source

Tyrimas dalyvaujant kaip socialinių inovacijų technologija

open access: yesSociologija: Mintis ir Veiksmas, 2003
Straipsnyje analizuojamas tyrimo dalyvaujant metodas. Tai palyginti naujas sociologijos metodas, jo šalininkų nuomone, pretenduojantis pakeisti klasikinei akademinei sociologija būdingus dominavimo santykius.
Arūnas Poviliūnas
doaj   +1 more source

Lietuvos sociologijos istorijos bruožai (II)

open access: yesSociologija: Mintis ir Veiksmas, 2001
Straipsnio tikslas - išnagrinėti nacionalinės sociologijos istorijos sampratą ir aptarti metodologines problemas. Sociologijos istorijos istoriografijoje skirtinos dvi tradicijos: a) idėjų istorija, kuri apima biografinį požiūrį, paradigmų kaitos ir ...
Liutauras Kraniauskas
doaj   +1 more source

Home - About - Disclaimer - Privacy