Results 31 to 40 of about 239 (74)
Moralinių vertybių istorinės specifikos klausimu
Straipsnyje aptariamas moralinių vertybių turinys, analizuojama, kaip jos pasireiškia ir kokią įtaką daro visuomeniniam auklėjimui ir asmens gyvenimui. Visuomeninis auklėjimas dorovines, kasdienybėje nusistovėjusias, normas padaro vidinio sąžinės balso ...
Eugenijus Meškauskas
doaj +1 more source
Dorybės ir laimės ryšys Kanto "Praktinio proto kritikoje" [PDF]
Kant defines ethics as a theory of pure practical reason, and virtue as a disposition to the accomplishment of moral law. Happiness is, for him, an empirical determinant of behaviour and it cannot only be the first, but also the passible determinant of ...
Putinaitė, Nerija
core +2 more sources
Autorius aptaria „religinės dorovės“ terminą ir teigia, kad reikėtų pratęsti šio termino galiojimo laiką, kadangi argumentacija prieš šį terminą nėra įgijusi strateginio pranašumo tradicionalistų atžvilgiu.
G. Jatkonis
doaj +1 more source
F.V.Foersterio etinių-pedagoginių idėjų esmė ir aktualumas [PDF]
Bearing in mind that that the main task of the school is education of a versatile personality, more attention should be given to moral upbringing. For this purpose, of use could be ideas of F.V.
Aramavičiiite, Vanda
core +2 more sources
Aktuali filosofijos monografija [PDF]
Recenzija skirta kolektyvinei monografijai „Metodologiniai marksistinės filosofijos bruožai“ (1981 m., autoriai – E. Meškauskas, J. Skersytė, J. Karosas, K. Stoškus).
Gasiūnas, A.
core +2 more sources
Dorovės normos, ginančios žmogaus orumą
Straipsnyje įvairiais aspektais nagrinėjama etinė orumo kategorija, analizuojami jos ryšiai su kitomis etikos sąvokomis bei jos vieta etinių kategorijų sistemoje. Aptariamos skirtingos orumo sampratos: vienos teigia, kad orumas būdingas tik daliai žmonių,
M. Ossowska
doaj +1 more source
K. R. Popperio politinė filosofija ir "laisvės paradoksas" [PDF]
K. Popper’s “Open Society and Its Enemies” is analysed in the paper. K. Popper has claimed his book to present by itself not only the research into social knowledge and philosophy of history, but a sort of political philosophy as well. K.
Patkauskaitė, Jūratė
core +2 more sources
Publikuojamos ištraukos iš B. Croce‘s veikalo „Istorija kaip mintis ir kaip veiksmas“ (1938 m.), kuriose analizuojama istorijos, laisvės, visuomenės, jėgos ir prievartos, liberalizmo, politinių partijų, ekonominių santvarkų, dorovinio gyvenimo, istorinių
Benedetto Croce
doaj +1 more source
Romano Bytauto filosofinių pažiūrų bruožai [PDF]
The article deals with the philosophical views of the Lithuanian thinker R. Bytautas (1886-1915). First, the origins of the views are traced back, and then the character of the resulting philosophy is analysed.
Bagdonavičius, Vacys
core +2 more sources
Apie marksistinę humanizmo sampratą
Straipsnio tikslas – patikslinti humanizmo sąvoką ir pateikti marksistinės humanizmo teorijos svarbiausius principus. Tiriant humanizmo sąvokos turinį mokslinio ir vertybinio santykio su objektyvia realybe požiūriu, atskleidžiamas humanizmo teorijos ...
J. Morkūnienė
doaj +1 more source

