Results 21 to 30 of about 75 (37)
Išgelbėti tiesą: pozityvistinės filosofijos vingiai
Straipsnyje siekiama apžvelgti pozityvistinės filosofijos raidą jos kultūrologinių prielaidų aspektu. Parodoma, kaip konkrečios kultūrologinės prielaidos pasireiškė G. Galilėjaus bandymuose matematinę gamtotyrą padaryti Renesanso kultūros esmine sudėtine
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
This text deals with a critique of molar conception of history and, particularly, art history. Instead of conceptualizing history as linear and teleological, the time and history need to be thought on the basis of passive syntheses of time. Taking passive syntheses of time in account of art history radically changes the status of art historical ...
openaire +2 more sources
Mokslo žinių tikrumas ir tikimybė
Evaldo Nekrašo monografijos „Tikimybinis žinojimas“ (1987, rusų k.) recenzija. Monografijoje išryškinamos loginio empirizmo teorinės prielaidos, parodoma jo plėtotės vidinė logika, atskleidžiami sudėtingi įvairių loginio empirizmo idėjų tarpusavio ...
Bronislavas Kuzmickas
doaj +1 more source
Reikšmingas įnašas į neopozityvizmo kritinę analizę
1983 m. gruodžio 13 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute VU Filosofijos katedros docentas E. Nekrašas apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Tikimybės ir indukcijos problema loginio empirizmo filosofijoje“.
Česlovas Kalenda
doaj +1 more source
Mokslo istorijos racionalus rekonstravimas: problema ar pseudoproblema?
Straipsnyje nagrinėjama mokslo istorijos racionalaus rekonstravimo problema. Šiuolaikinis gamtos mokslas formavosi, asimiliuodamas matematines teorijas.
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
Indukcionizmo alternatyvos beieškant (K. Poperio mokslo filosofija) II
Straipsnio antrojoje dalyje nagrinėjamas Karlo Raimundo Popperio pliuralistinis realizmas, taip pat vadinamojo „trečiojo pasaulio“ autonomiškumo klausimas. Šis pasaulis yra objektyvizuotų problemų, teorijų, argumentų pasaulis.
Evaldas Nekrašas
doaj +1 more source
Kantov takozvani kopernikanski obrat i njegova kritička filozofija dolaze kao odgovor na epistemološku problematiku racionalizma i empirizma. Ova dva suprotna filozofska smjera, zajedno s Newtonovom fizikom, pružit će materijal za Kantov transcendentalni nauk koji bi trebao objasniti sigurnost čovjekove spoznaje, odnosno čovjekova iskustva, te ...
openaire +1 more source
Kantas ir transcendentalinis Deleuze‘o empirizmas
Article deals with the question: what is the connection between Kant‘s transcendental idealism and Deleuzean transcendental empiricism. The investigation leads to the following questions: if repetition is possible, why it could not be a moral law? How it happens that the critic of philosophical dogmatism Kant becomes the sign of dogmatic thought for ...
openaire +3 more sources
Montaigne: moral confession of the 16th century
Michelis Montaigne‘is tradiciškai laikomas pirmuoju filosofu eseistu, nors žanro tyrinėtojai istoriškai atseka jo užuomazgų ir Senekos laiškuose. Tačiau svarbu, kad Montaigne‘io pasirinkimas rašyti tokiu žanru, vengti griežto teorizavimo, dažniausiai ...
Anilionytė, Loreta
core
The paper deals with understanding of the concept of God and the notion of religion in the philosophical thought of David Hume, the Scottish philosopher. Some commentators such as John M. Robertson think of Hume’s work as foreseen philosophy. They argue that Hume›s theses published in the form of essays and treatises have been, in a certain way ...
openaire +2 more sources

