Results 11 to 20 of about 57 (41)
E. GENDROLIO BENDRUOMENINĖS ŽMOGAUS RAIDOS TEORIJA
Straipsnyje analizuojami filosofo ir antropologo Edmundo Gendrolio (1938–1994) filosofiniai ntropologiniai samprotavimai apie žmogaus savivokos, save suvokiančio mąstymo raidą.
Gintautas Mažeikis
doaj +3 more sources
Publikacijoje nagrinėjama asmens ir asmenybės sąvokos. Teigiama, kad asmuo yra bendrybė, o asmenybė yra tai, ką žmogus turi pats vienas ir ko nėra kituose.
Nicolai Hartmann
doaj +1 more source
Visuomenė, žmogus ir žinojimas.
Įvadiniame šio „Filosofijos. Sociologijos“ numerio straipsnyje glaustai apžvelgiami publikuojami tekstai ir atskleidžiamas jų ryšys su nūdienos aktualijomis. Moksliniai straipsniai pagal temas suskirstyti į tris grupes: vienuose nagrinėjami socialinės ir
Noreika, Alvydas
core +1 more source
Žmogaus ir žmoniškumo koncepcijos Vydūno filosofijoje bruožai
Straipsnyje analizuojamos žmogaus ir žmoniškumo koncepcijos ir jų vieta Vydūno filosofijoje, jo humanizmo objektyvios ir subjektyvios prielaidos. Teigiama, kad didžiausią dėmesį Vydūnas skyrė žmogaus sąmonei, dvasiai, kuri įgalina žmogų mąstyti ir kurti.
Vaclovas Bagdonavičius
doaj +1 more source
Publikuojamas katalikų filosofo bei teologo B. Lonergano (1904–1984) 1968 m. perskaitytos paskaitos teksto vertimas. Joje nagrinėjama kognityvinė, epistemologinė bei antropologinė problematika. Teigiama.
Bernardas Lonerganas
doaj +1 more source
„Anapus Kanto“: M. Foucault naujoji moralės genealogija
Straipsnyje nagrinėjamas prancūzų postmodernisto ir poststruktūralisto M. Foucault posūkis į moralę. Foucault tyrinėjo tiesos režimų (epistemų) kaitą. Šį savo metodą vadino archeologija. Vėliau - susiejo tiesos režimų kaitą su galios žaidimų kaita.
Jūratė Baranova
doaj +1 more source
Existential anthropology of Alphonso Lingis
Šiame straipsnyje aptariama Alphonso Lingio filosofinė antropologija egzistenciniame kontekste. Tyrinėjamos filosofo ir keliautojo patirtys. Filosofinė veikla ir kelionės – tai neatskiriamos patirtys.
Dieliautas, Jurgis
core
Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija
Pratarmė -- Įvadas -- I. Ištakos: Civilizacijos idėjos genezė: Archeologijos įnašas į civilizacijų pažinimą; Orientalistika ir civilizacijų tyrinėjimai; Civilizacijos idėjų ištakos Rytuose ir Vakaruose; Civilizacijos tyrinėjimų užuomazgos Ibn Khalduno ...
Andrijauskas, Antanas
core
Adekvatumo ir konceptualumo sintezė Lietuvos filosofijos istoriografijoje : recenzija
Recenzuojamas Romano Plečkaičio veikalas Lietuvos filosofijos istorija, 1 t.: Viduramžiai – Renesansas – Naujieji amžiai apima labai platų (ir chronologiniu, ir probleminiu požiūriu) tyrimo objektą.
Kabelka, Gintaras
core
Triksteris: besijuokiantis, ekstatiškas kūrybinis griovėjas. Analitinės antropologijos žvilgsnis
Straipsnyje kalbama apie triksterystės archetipus, suvokimo schemas, modelius irjų kultūrines raiškas: mituose, literatūroje, karnavaluose ir politikoje.
Mažeikis, Gintautas
core

