Results 11 to 20 of about 50 (38)
Grožio vertybė antikos mąstymo skliaute
Straipsnyje siekiama įprasminti estetinės teorijos ištakas senovės graikų filosofų ikisokratikų pažiūrose. Brėžiamos paralelės tarp antikos filosofijos raidos etapų ir Platono meilės grožiui kelio stadijų.
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
Estetinis gamtovaizdžių vertinimas
Straipsnio tikslas – apžvelgti gamtos estetinio suvokimo esmę ir galimybes siekianti bent iš dalies objektyviai estetiškai įvertinti gamtinius kompleksus ar teritorijas.
Aloyzas-Ramunis Budriūnas
doaj +1 more source
Eroto pagarbinimas, arba Platono giesmė filosofijai
Straipsnyje analizuojamas Platono dialogas „Puota“. Daroma prielaida, kad jame Platonas mitologizuota forma išdėsto savo filosofijos koncepciją. Nagrinėjamos dialoge taikomos mitologinės priemonės, atskleidžiama tikroji teksto prasmė, t. y.
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
Estetinio sprendimo visuotinumo problema I. Kanto filosofijoje
Straipsnyje nagrinėjama estetinio sprendimo visuotinumo problema I. Kanto filosofijoje, aptariami šio filosofo estetikos svarbiausi bruožai. Estetinio sprendimo visuotinumo problema iškilo naujaisiais amžiais, kai skeptinės filosofijos atstovai ėmė ...
Rūta Žičkytė
doaj +1 more source
Straipsnyje kalbama apie antikinės filosofijos ištakas ir jos svarbiausius bruožus. Teigiama, kad antikinė filosofija – tai ypatingo žmogaus – išminčiaus stebėtojo – mąstymas.
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
Dorovė ir grožis N. Hartmano filosofijoje
Autorius kritiškai nagrinėja dorovės ir grožio sampratą bei etinių ir estetinių vertybių santykį kritinės ontologijos atstovo N. Hartmanno filosofijoje.
Nikodemas Juršėnas
doaj +1 more source
Grožio patrauklumas. Estetika ir erosas Algio Mickūno filosofijoje
Straipsnyje analizuojama, kaip Mickūno filosofija atskleidžia estetikos ir eroso sąryšį. Analizės tikslas – parodyti, kad estetika ir erosas reikalauja ne reprezentacijos, bet prezentacijos ir kodėl abi šios plotmės yra susijusios su tiesiogine pasaulio ...
Dalius Jonkus
doaj +1 more source
Estetinės minties raida Lietuvoje 1770-1832 m. (II)
Lietuvos estetikos raidai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje skirto straipsnio antrojoje dalyje pristatomos J. Sniadeckio estetinės pažiūros. Jo nuomone, grožio prigimtį vienodai lemia objektyvūs ir subjektyvūs reiškiniai, daiktų grožis priklauso ...
Vladas Drėma
doaj +1 more source
Estetinės minties raida Lietuvoje 1770-1832 m. (IV)
Lietuvos estetikos raidai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje skirto straipsnio ketvirtojoje dalyje pristatomos E. Slovackio, J. Saundersono, L. Borovskio, A. Grozos estetinės pažiūros. E. Slovackio teigimu, grožis yra esminis meninės kūrybos tikslas.
Vladas Drėma
doaj +1 more source
Benedetas Kročė ir jo "laisvės filosofija"
Straipsnyje pristatoma italų filosofo Benedetto Croce‘s (1866–1952) biografijos ir kūrybos svarbiausi bruožai. Filosofas nagrinėjo istorijos, politikos problemas, istorinį materializmą, marksizmą, estetiką, kūrė neohegelistinę dvasios filosofiją, kurią
Jūratė Černevičiūtė
doaj +1 more source

