Results 11 to 20 of about 231 (84)
Prancūzų personalizmo istorijos filosofijos tyrimas
1987 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universitete Vytautas Radžvilas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Prancūzų personalizmo istorijos filosofija“. Mokslinis vadovas – prof. B. Genzelis, oficialieji oponentai: dr. B. Kuzmickas, doc.
Arūnas Poviliūnas
doaj +4 more sources
Determinizmo principo taikymas istorijos moksle
Straipsnyje nagrinėjamas determinizmo principo taikymas istoriografijoje. Autorius teigia, kad materialistinė istorijos samprata yra susijusi su specifiniu determinizmo principo taikymu visuomenės raidos aiškinimui.
Eugenijus Meškauskas
doaj +3 more sources
Benedetas Kročė ir jo "laisvės filosofija"
Straipsnyje pristatoma italų filosofo Benedetto Croce‘s (1866–1952) biografijos ir kūrybos svarbiausi bruožai. Filosofas nagrinėjo istorijos, politikos problemas, istorinį materializmą, marksizmą, estetiką, kūrė neohegelistinę dvasios filosofiją, kurią
Jūratė Černevičiūtė
doaj +3 more sources
Humanitarinių mokslų pagrindimo problema Dž. Milio ir V. Diltėjaus filosofijoje
Straipsnio tikslas yra panagrinėti J. S. Millo (pozityvistinė filosofija) bei W. Dilthey‘aus (gyvenimo filosofija) humanitarinių mokslų traktuotes ir pabandyti atskleisti dviejų požiūrių į subjekto ir metodo santykį filosofiniame tyrime skirtingumus ...
Arvydas Juozaitis
doaj +3 more sources
Jozefo Dicgeno filosofinis credo
Straipsnyje apžvelgiama vokiečių socialinio filosofo, marksisto, socialdemokratų veikėjo J. Dietzgeno (1828–1888) filosofija. Filosofiją jis laikė mokslu apie sugebėjimą pažinti, todėl filosofija turinti būti proto kritika. Pabrėždamas santykinį pažinimo
Albinas Lozuraitis
doaj +3 more sources
Motiejaus Valančiaus veikla politikos filosofijos požiūriu
Straipsnio tikslas – politikos filosofijos požiūriu pažvelgti į Motiejaus Valančiaus veiklą. Pripažindami, kad Valančius sukūrė atskirą Lietuvos istorijos epochą, istorikai neatskleidė jos savitumą apibrėžiančio turinio.
Alvydas Jokubaitis
doaj +3 more sources
"Meno istorijos pabaiga" A. Danto teorijoje
Straipsnyje nagrinėjama analitinės estetikos atstovo A. Danto meno pabaigos koncepcija. A. Danto plėtoja dvi meno pabaigos sampratas – meno istorijos, kaip kryptingos imanentinės raidos, pabaigą ir esminį meno ypatybių pokytį, leidžiantį teigti, jog šis ...
Rūta Marija Vabalaitė
doaj +3 more sources
Publikacijoje pristatoma anglų istoriko A. Toynbee‘io spekuliatyvinė istorijos filosofija ir jo civilizacijų teorija. Jis nagrinėjo civilizacijų atsiradimo, jų evoliucijos dėsningumus, savo samprotavimus grįsdamas plačiais lyginamaisiais skirtingų ...
V. Valentinavičius
doaj +3 more sources
I. Kantas, T. Parsonsas ir postpozityvizmas socialinėje teorijoje
Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl sociologijos teorija vadinama dviem skirtingais pavadinimais – „socialine teorija“ ir „sociologine teorija“.
Zenonas Norkus
doaj +2 more sources
1971 m. Vilniaus universiteto Mokslinėje taryboje Juozas Barzdaitis apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Ateistinė mintis Lietuvoje (XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia)“. Oficialieji oponentai: filosofijos mokslų daktarai I. Zaksas ir G.
Antanas Rybelis
doaj +2 more sources

