Results 31 to 40 of about 227 (93)
Postmetafizinės Ungrund principo prielaidos Schellingo laisvės filosofijoje
Pastaraisiais dešimtmečiais akademinės filosofijos baruose klasikinei vokiečių filosofijai vėl įgyjant aktualumą, ypatingo dėmesio sulaukia F. W. J. Schellingo idėjos.
Brigita Gelžinytė, Tomas Sodeika
doaj +1 more source
Žmogiškosios būties prasmės problema Jeano-Paulo Sarte’o filosofijoje
Straipsnyje kritiškai aptariamas Jeano-Paulo Sartre’o filosofinis Būties ir niekio projektas, ypač jame pateikta filosofinė žmogaus egzistencijos prasmės interpretacija. Teigiama, kad būties prasmės problema Sartre’o mintyje yra tiesiogiai susijusi su jo
Aneta Rostovskytė, Andrius Bielskis
doaj +1 more source
Filosofavimas kaip pasiruošimas mirčiai
Straipsnyje interpretuojama įžanginė Platano dialogo „Faidonas“ dalis, kurioje filosofija aptariama kaip pasiruošimas mirčiai. Laukiančio mirties Sokrato situacija gretinama su Edipo mite aprašytąja karaliaus Edipo tragedija. Parodoma, kad abi situacijas
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
Publikuojamos ištraukos iš B. Croce‘s veikalo „Istorija kaip mintis ir kaip veiksmas“ (1938 m.), kuriose analizuojama istorijos, laisvės, visuomenės, jėgos ir prievartos, liberalizmo, politinių partijų, ekonominių santvarkų, dorovinio gyvenimo, istorinių
Benedetto Croce
doaj +1 more source
Parlamentarizmo ir cenzūros problema 1920–1926 metais
Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos, priimtos 1920 m. birželio 2 d., 16§ skelbė: „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybė, tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė ...
Audronė Žemaitytė-Veilentienė
doaj +1 more source
Politika 3: Universiteto kova demokratijos sąlygomis
Remiantis universiteto kaip demokratinio instituto pavyzdžiu, nagrinėjama pliuralistinė visuomenė. Autoriai teigia, kad universitetas – minties kovos židinys, kuriame formuojasi ne tik akademinė bendrija, bet ir visuomenė apskritai.
Tomas Kačerauskas +1 more
doaj +1 more source
Nagrinėjant laisvės problemą įvairiais aspektais aptariami fizinio ir psichinio priežastingumo, determinizmo, laisvės galimybės sąlygų, laisvės jausmo, atsakomybės, kaltės ir kiti klausimai. Teigiama, kad psichinio reiškinio priklausomybė nuo kito kiekio
Vosylius Sezemanas
doaj +1 more source
Aukščiausios moralinės vertybės genezė ir struktūra I. Kanto filosofijoje
Straipsnyje nagrinėjama aukščiausios moralinės vertybės genezė ir struktūra I. Kanto filosofijoje perėjimo nuo teorinio prie praktinio proto aspektu. Prie aukščiausio, absoliutaus gėrio – visų žmogaus troškimų sintezės – prieinama analizuojant praktinio ...
Valerijus Burovas
doaj +1 more source
Krikščioniškos moralinės vertybės ir ugdymo teorijos
Visuomenė pastamosius šimtmečius mainėsi iš nekintamos santvarkos į judrų ir sudėtingą gyvenimo būdą. Amžini ir nekintami dėsniai nebepripažįstami tokie, kokie buvo, o atrodo sąlyginiai, atsižvelgiant į žmogaus ir žmonijos patirtį.
Herman Lombaerts
doaj +1 more source
Tikėjimo ir proto santykis Dekarto filosofijoje
Straipsnyje teigiama, kad tikėjimo ir proto santykio problema buvo aktuali ne tik XVIII amžiuje – šios problemos sprendimo būdai panaudojami ir XX a. kovojant su dogmatizmu (ypač antikomunistinių koncepcijų). R.
Irena Gaidamavičienė
doaj +1 more source

