Results 11 to 20 of about 376 (105)
Interpretacinė filosofija ir E. Meškausko metodologija
Straipsnyje, analizuojant Eugenijaus Meškausko filosofiją, griežtai skiriama autorinė ir interpretacinė filosofija: pirmajai rūpi sukurti savo individualia patirtimi ir teorine tradicija paremtą savarankišką požiūrį į pasaulį ir žmogaus būtį jame, o ...
Krescencijus Stoškus
doaj +2 more sources
Lietuvos ir Baltarusijos Švietimo filosofijos bruožai
Straipsnyje aptariami Lietuvos ir Baltarusijos Švietimo filosofijos bruožai. Baltarusijoje ir Lietuvoje viduramžių filosofija ir Švietimo filosofija yra istoriškai suartėjusios ir aiškiai viena kitai priešingos. Čia XVIII a.
E. Doroševičius
doaj +3 more sources
ANALITINĖ KALBOS IR MOKSLO FILOSOFIJA LIETUVOJE
Straipsnyje nagrinėjama analitinės kalbos ir mokslo filosofijos raida Lietuvoje. Konstatuojama, kad analitinė filosofija Lietuvoje pradėta plėtoti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai Evaldas Nekrašas ir Rolandas Pavilionis paskelbė savo pirmųjų ...
Jonas Dagys, Evaldas Nekrašas
doaj +3 more sources
FILOSOFIJA LIETUVOS JĖZUITŲ MOKYKLOSE NUO XVI IKI XVIII AMŽIAUS
Straipsnį sudaro svarbiausios autoriaus atliktų sistemingų tris dešimtmečius trukusių Lenkijos ir Lietuvos jėzuitų mokyklose puoselėtos filosofijos tyrimų išvados. Aptariamas laikotarpis nuo jėzuitų veiklos Lietuvoje pradžios antrojoje XVI a. pusėje iki XVIII a. pabaigos.
Roman Darowski, Darowski, Roman
openaire +4 more sources
LIETUVOS FILOSOFIJA – KAIP ISTORIJA, DABARTIS IR ATEITIES VIZIJA
Straipsnis skiriamas šviesiam profesoriaus Romano Plečkaičio atminimui. Straipsnyje analizuojamas Plečkaičio mokslinis palikimas, profesoriaus indėlis į Lietuvos ir visos Vakarų filosofijos istoriją, vertinama teorinis ir asmeninis Plečkaičio vaidmuo Lietuvos filosofijos akademiniame gyvenime ir kultūroje.
Kardelis, Naglis +2 more
core +7 more sources
1971 m. Vilniaus universiteto Mokslinėje taryboje Juozas Barzdaitis apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Ateistinė mintis Lietuvoje (XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia)“. Oficialieji oponentai: filosofijos mokslų daktarai I. Zaksas ir G.
Antanas Rybelis
doaj +2 more sources
LIETUVOS FILOSOFINIŲ DISCIPLINŲ APŽVALGOS IR JŲ NARATYVINĖS STRATEGIJOS
Straipsnio tikslas – taikant filosofinio žinojimo sociologijos prieigą ištirti strategijas, kurias Lietuvos filosofai naudoja apžvelgdami savo disciplinų tapsmo ir raidos istorijas.
Aldis Gedutis
doaj +3 more sources
FILOSOFIJA LIETUVOJE PO 1989: KĄ APIE TAI BYLOJA LIETUVIŠKI AKADEMINIAI ŽURNALAI?
Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos filosofijos būklė po 1989 metų. Pagrindinis dėmesys skiriamas klausimui, ar po 1989 metų Lietuvoje atsirado filosofinė (s) tradicija (-os) bei mokykla (-os). Tyrimo objektas – lietuviški akademiniai žurnalai – „Problemos“,
Aldis Gedutis
doaj +3 more sources
Nykstanti ugdymo filosofija Lietuvoje: paradoksas ar norma?
Straipsnis skirtas analizuoti ugdymo filosofijos problemas Lietuvoje. Jame konstatuojama, kad Lietuvoje skiriama nepakankamai dėmesio ugdymo filosofijai. Svarstoma, ar Lietuvos situacija yra išskirtinė, ar artima situacijai kitose valstybėse?
Lilija Duoblienė
doaj +3 more sources
Lietuvos kultūros filosofijos pokyčiai
Straipsnyje gvildenama, kaip keitėsi kultūros filosofija ir jos idėjinis pobūdis. Šiuo tikslu trumpai apžvelgiama Stasio Šalkauskio tautiškumo idėja jo kultūros filosofijoje.
Žilvinas Vareikis, Vareikis, Žilvinas
core +1 more source

