Results 11 to 20 of about 168 (78)
KVIETIMAS Į KONFERENCIJĄ „FILOSOFIJA LIETUVOJE IR LIETUVOS FILOSOFIJA“
Conference „Philosophy in Lithuania and Lithuanian Philosophy“
Problemos 2010 77
doaj +1 more source
Filosofijos mokymas šiuolaikinėje Lietuvos vidurinėje mokykloje
Lietuvos mokyklose filosofiją pradėta dėstyti palyginti neseniai, kai, atkūrus valstybės nepriklausomybe; buvo reformuota visa švietimo sistema. Todėl suprantama, kad Lietuvai, sovietmečiu praradusiai turėtą filosofijos mokymo tradiciją, jos grąžinimas į
Lilija Duoblienė
doaj +1 more source
Vilniuje 1971 m. kovo 5–6 dienomis buvo suorganizuota pirmoji tarprespublikinė mokslinė konferencija filosofijos ir visuomeninės minties istorijos Lietuvoje klausimams nagrinėti.
Romanas Plečkaitis
doaj +1 more source
Lietuvos filosofijos istorijos sekcijoje skaityti pranešimai apie materializmo idėjas Vilniaus universitete, nescholastinę XVI–XVIII a. filosofiją Lietuvoje ir Baltarusijoje, idėjines sroves Lietuvoje Renesanso laikotarpiu, Švietimo epochos Baltarusijoje
A. Varanavičius
doaj +1 more source
ANALITINĖ KALBOS IR MOKSLO FILOSOFIJA LIETUVOJE
Straipsnyje nagrinėjama analitinės kalbos ir mokslo filosofijos raida Lietuvoje. Konstatuojama, kad analitinė filosofija Lietuvoje pradėta plėtoti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai Evaldas Nekrašas ir Rolandas Pavilionis paskelbė savo pirmųjų ...
Jonas Dagys, Evaldas Nekrašas
doaj +1 more source
Tomizmas XVII a. Ukrainos ir Lietuvos mokyklose
Straipsnyje analizuojamas tomizmas XVII a. Ukrainos ir Lietuvos mokyklose. Teigiama, kad visais laikais būta Tomo Akviniečio mokslo opozicijos, viena jo formų buvo lotyniškasis averoizmas.
I. Zachara
doaj +1 more source
1971 m. Vilniaus universiteto Mokslinėje taryboje Juozas Barzdaitis apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Ateistinė mintis Lietuvoje (XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia)“. Oficialieji oponentai: filosofijos mokslų daktarai I. Zaksas ir G.
Antanas Rybelis
doaj +1 more source
Profesorius Eugenijus Meškauskas ir Lietuvos filosofija
Straipsnis skirtas E. Meškausko filosofijai aptarti. Teigiama, kad jis yra marksistinės filosofijos Lietuvoje žymiausias atstovas. E. Meškausko marksistinės filosofijos pažiūros formavosi dar prieškario Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo ...
Danutė Kapačiauskienė
doaj +1 more source
J. H. Abichtas - Vilniaus universiteto profesorius
Straipsnyje aptariami Vilniaus universiteto profesoriaus, vokiečių filosofo J. H. Abichto gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Pradėjęs nuo etikos, jis palaipsniui palietė beveik visas to meto filosofijai, ypač l.
S. Tunaitis
doaj +1 more source
Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvos fenomenologijos ištakos, saitai su Vakarų fenomenologija ir saviti bruožai. Pateikiama plati fenomenologijos, hermeneutikos bei egzistencinės filosofijos panorama, pristatant ne tik pagrindinius šių krypčių atstovus, bet
Arūnas Sverdiolas, Tomas Kačerauskas
doaj +1 more source

