Results 51 to 60 of about 291 (129)
Fašizmo interpretacijos ir dabartinė ideologinė kova
Straipsnyje kritikuojamos fašizmo interpretacijos dabartinės ideologinės kovos kontekste, siekiama įvertinti skirtingų klasinių interesų poveikį fašizmo interpretacijoms ir jo tyrinėjimų rezultatams. Buržuazinių fašizmo tyrinėtojų ideologinė funkcija –
Izraelis Lempertas
doaj +1 more source
Apžvelgiamas simpoziumas „Dorovės pažamga ir asmenybė“, kuris vyko 1976 m. spalio 13–14 d., TSRS filosofų draugijos išplėstinis posėdis, žurnalo „Voprosy filosofii“ skaitytojų konferencija ir tų pačių metų rugsėjo 24–25 d.
Edmundas Krakauskas
doaj +1 more source
Apie ateizmo marksistinę sampratą
Straipsnyje „ateizmo“ sąvoka nagrinėjama trimis prasmėmis: kaip mokslinės pasaulėžiūros aspektas, kaip specialus mokslas ir kaip socialinis reiškinys. Teigiama, kad visi trys ateizmo aspektai gali būti mokslinio tyrimo objektas.
Gintaras Jatkonis
doaj +1 more source
Katalikiškojo klerikalinio antikomunizmo analizė
Recenzija skirta A. Gaidžio monografijai „Katalikiškasis klerikalinis antikomunizmas“ (1982 m., rusų k.). Ši monografija grindžiama teiginiu, jog politinis klerikalizmas yra žalingas ne tik netikintiesiems, ateistams, bet ir tikintiesiems.
Jonas Mačiulis
doaj +1 more source
Straipsnis skirtas Vilniaus universiteto Filosofijos katedros docentui Jonui Repšiui (1930.XI.20 – 1976.VIII.19) atminti. Jis baigė istorijos studijas Vilniaus universitete, 1961 m.
Albinas Lozuraitis
doaj +1 more source
1971 m. Vilniaus universitete Filosofijos katedros vyr. dėstytojas Juozas Vytautas Vinciūnas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Kūrybinis pažinimo proceso pobūdis ir jo visuomeninės-istorinės prielaidos“.
V. Radvilavičius
doaj +1 more source
Katalikybės socialinės doktrinos analizė [V. Niunka. Socialiniai katalikybės mitai, V., 1965]
1971 m. birželio 8 d. Vilniaus universitete Vladas Niunka apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Katalikybės socialinės doktrinos evoliucijos kai kurie aspektai“.
A. Gaidys
doaj +1 more source
Tyrinėtojo požiūris į susvetimėjimo problemą
Straipsnyje autorius aptaria E. Meškausko vadovavimą jo disertacijos, skirtos susvetimėjimo problemai, rengimui septintajame dešimtmetyje, nagrinėja pasiūlytus šios problemos interpretavimo būdus. Teigiama, kad E.
Edmundas Krakauskas
doaj +1 more source
Ką daryti su „religine dorove“?
Diskutuojama apie „religinės dorovės“ sampratą. Autorius teigia, kad nėra aišku, kaip atsirado šis „religinės dorovės“ terminas, ir svarsto, kad tai galbūt atsitiko dėl išaugusio filosofinės minties kultūrinio ir intelektualinio lygio.
Alfredas Tytmonas
doaj +1 more source
V. Kazlauskas savo filosofijos mokslų kandidato disertacijoje „Marksistinės visuomeninės-filosofinės minties raida Lietuvoje 1905–1919 m.“ nagrinėja XX a. pradžios revoliucinių socialdemokratų pažiūrų evoliuciją.
Romualdas Ozolas
doaj +1 more source

