Results 1 to 10 of about 1,754 (76)
Informacinės visuomenės mokslo bruožai
Sociologija: Mintis ir Veiksmas, 1998 Šiame straipsnyje tiesiogiai neklausiama, kas tai yra postmodernybė ir kaip ji reiškiasi. Mums rūpi, kiek ir kaip postmodernus pats mokslas. Remiamasi paprasta prielaida, kad postindustrinis mokslas savaime postmodernus jau vien todėl, kad dominuojamas ...
Arūnas Augustinaitis
doaj +1 more source
Problemos, 2015 Straipsnyje svarstoma apie mokslą ir jo vietą kultūroje. Pirmiausia siekiama apibrėžti mokslo ir kultūros sąvokas. Kadangi mokslas priklauso kultūrai, tai jis gali būti ir apibrėžiamas per ją.
Jokūbas Minkevičius
doaj +1 more source
Mokslas, menas ir krikščioniškasis identitetas
Acta Paedagogica Vilnensia, 2016 Krikščionybė reikšmingai prisidėjo ir prie mokslo, ir prie meno raidos. Vis dėlto religijos, mokslo ir meno pokalbis judrus, kai visos trys sritys išsivystė savitą apimtį.
Herman Lombaerts
doaj +1 more source
Sociologija: Mintis ir Veiksmas, 1999 Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas ...
Donatas Sauka
doaj +1 more source
VIII Pasaulinis sociologų kongresas
Problemos, 2015 1974 m. rugpjūčio 19-24 dienomis Toronto universitete įvyko VIII Pasaulinis sociologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė sociologų asociacija (ISA). Kongrese dalyvavo apie 2500 mokslininkų iš beveik 60 šalių.
Jokūbas Minkevičius
doaj +1 more source
Jeanas François Lyotard’as: mokslo vaidmuo postmodernioje visuomenėje
Problemos, 2014 Straipsnyje nagrinėjamas Jeano-François Lyotard'o požiūris į mokslo bei politikos sąsajas bei mokslo daromą įtaką socialiniam gyvenimui; siekiama išsiaiškinti, kuo modernusis mokslas, anot Lyotard'o, gali būti pavojingas socialiniam gyvenimui; taip pat ...
Aldis Gedutis
doaj +1 more source
Mokslas ir socialinės inžinerijos idėja (I): Karlas Raimundas Popperis
Sociologija: Mintis ir Veiksmas, 2003 Šiame straipsnyje nagrinėjama ir kritiškai analizuojama K. R. Popperio socialinės mokslo įtakos bei socialinės inžinerijos idėjos. Straipsnio tikslas – rekonstruoti Popperio argumentus, pasisakančius prieš utopinę socialinę inžineriją, bei argumentus ...
Aldis Gedutis
doaj +1 more source
Nuo ko priklauso mokslo vertė?
Problemos, 2014 Straipsnyje nagrinėjama postpozityvizmo filosofijos atstovo P. Feyerabendo mokslo statuso ir vertės samprata. Teigiama, kad P. Feyerabendas priėjo išvados, jog mokslas šiuolaikinėje visuomenėje užima jam nederamai reikšmingą vietą ir pasiūlė atskirti ...
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
Apie ateizmo marksistinę sampratą
Problemos, 2014 Straipsnyje „ateizmo“ sąvoka nagrinėjama trimis prasmėmis: kaip mokslinės pasaulėžiūros aspektas, kaip specialus mokslas ir kaip socialinis reiškinys. Teigiama, kad visi trys ateizmo aspektai gali būti mokslinio tyrimo objektas.
Gintaras Jatkonis
doaj +1 more source
Politikos ir mokslo santykio sampratos raida: nuo Weberio iki Habermaso
Sociologija: Mintis ir Veiksmas, 2001 Straipsnyje siekiama parodyti mokslo ir politikos santykio sampratos pokyčius XX a. vokiškoje socialinės filosofijos tradicijoje, kuriai priskiriame Maxą Weberį, Karlą Mannheimą, Frankfurto mokyklą bei Jürgeną Habermasą.
Aldis Gedutis
doaj +1 more source