Results 31 to 40 of about 1,983 (122)
Apie ateizmo marksistinę sampratą
Straipsnyje „ateizmo“ sąvoka nagrinėjama trimis prasmėmis: kaip mokslinės pasaulėžiūros aspektas, kaip specialus mokslas ir kaip socialinis reiškinys. Teigiama, kad visi trys ateizmo aspektai gali būti mokslinio tyrimo objektas.
Gintaras Jatkonis
doaj +1 more source
Politikos ir mokslo santykio sampratos raida: nuo Weberio iki Habermaso
Straipsnyje siekiama parodyti mokslo ir politikos santykio sampratos pokyčius XX a. vokiškoje socialinės filosofijos tradicijoje, kuriai priskiriame Maxą Weberį, Karlą Mannheimą, Frankfurto mokyklą bei Jürgeną Habermasą.
Aldis Gedutis
doaj +1 more source
Pagrindinė straipsnio idėja – reikšmingų asmeninio tinklo kūrimo ir išlaikymo veiksnių Lietuvos akademinėje aplinkoje nagrinėjimas siekiant numatyti Lietuvos inovacinių tinklų integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę galimybes, sociologiniu požiūriu.
Alina Žvinklienė
doaj +1 more source
Gnoseologinė dedukcijos teorijos interpretacija
Straipsnyje marksistinės gnoseologijos, arba dialektinės materialistinės metodologijos, požiūriu nagrinėjama loginė metodologinė dedukcijos problema. Teigiama, kad marksistinė gnoseologija, atmesdama stebėtojiškąją metodologiją, visiškai naujai iškelia ...
Jūratė Skersytė
doaj +1 more source
Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos katedra Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: marija.stonkiene@kf.vu.lt; erika.janiuniene@kf.vu.lt; enata.matkeviciene@kf.vu.lt Straipsnyje, aptarus mokslo komunikacijos raiškas ...
MARIJA STONKIENĖ +2 more
doaj +1 more source
Mokslo ir metafizikos sąveikos problema mokslo filosofijoje
Straipsnyje apžvelgiamos mokslo ir metafizikos santykio sampratos. Teigiama, kad visiškai neigiamą požiūrį į metafiziką išreiškia loginio empirizmo šalininkų suformuluotas empiristinis prasmės kriterijus – siūlymas prasmingais laikyti tik tuos teiginius,
Albinas Plėšnys
doaj +1 more source
Mitas – archajinis naivus mokslas ar gyvenimo veiksnys?
Šiuolaikinis mokslas į mitą žvelgia kaip į naivų pažinimo būdą, būdingą archajiniam žmogui. Mokslas pakeitė mitą mūsų gyvenime – jis užėmė jo vietą. Nepaisant tokio mokslo požiūrio, mitas funkcionuoja mūsų pasaulyje veikdamas gyvenimą kaip ir protėvių ...
Saulius Stelmokas
doaj +1 more source
Mintis ir judėjimas. (Ištraukos)
H. Bergsono veikalo „Mintis ir judėjimas“ ištraukose nagrinėjamas filosofijos ir mokslo santykis, filosofijos specifika ir statusas, aptariamas jos metodas. Teigiama, kad pažinime visada dalyvauja intuityvūs komponentai.
Henri Bergsonas
doaj +1 more source
Straipsnyje analizuojama E. Nagelio logikos koncepcija. Teigiama, kad XVII–XVIII a. gnoseologiniams tyrinėjimams būdinga logikos universalizacijos idėja. XIX a.
Nijolė Petkevičiūtė
doaj +1 more source
Descartes ir nauji filosofijos horizontai
Straipsnyje analizuojamos R. Descartes‘o mąstančiojo žmogaus (homo cogitans), mokslo, pažinimo sampratos, aptariama R. Descartes‘o idėjų raida Lietuvoje. Teigiama, kad R.
Romanas Plečkaitis
doaj +1 more source

