Results 41 to 50 of about 1,983 (122)
Straipsnis skirtas austrų filosofo K. R. Popperio filosofinei programai aptarti. Jo opozicija klasikiniam loginiam pozityvizmui turėjo įtakos visai nemarksistinei gnoseologijos metodologijai. K. R.
Justinas Karosas
doaj +1 more source
Straipsnyje nagrinėjama XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos ateistų pažiūros į bažnyčios ir mokslo santykį viduramžiais. Teigiama, kad jie įrodinėjo, jog bažnyčia buvo pažangos priešė, aršiai kovojusi prieš mokslą ir kultūrą.
Juozas Barzdaitis
doaj +1 more source
HERMENEUTIKOS METODO TAIKYMAS ŠIUOLAIKINIAME EDUKOLOGIJOS MOKSLE
Profesorė socialinių mokslų (edukologija) habilituota daktarė Šiaulių universiteto Edukacinių tyrimų mokslinio centro direktorė P. Višinskio g. 25–108, LT-76351 Šiauliai El. paštas: etmc@cr.su.lt Edukologijos magistras, Valstybinio Maskvos M. V.
Audronė Juodaitytė, Antanas Savickis
doaj +1 more source
Pragmatizmas ir E. Nagelio mokslo filosofija
Straipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į tas pragmatizmo idėjas, kurios davė pradžią mokslo filosofijai Amerikoje ir padarė įtaką E. Nagelio mokslinio metodo ir mokslo struktūros sampratai. Aptariamos Ch.
Nijolė Petkevičiūtė
doaj +1 more source
LIETUVOS ŠIUOLAIKINĖS KNYGOTYROS BŪKLĖ
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: inga.liepaite@kf.vu.lt Straipsnyje pateikiami Lietuvos šiuolaikinės knygotyros būklės vertinimo rezultatai, gauti anketinės apklausos ...
INGA LIEPAITĖ
doaj +1 more source
Kelyje į epistemologinį anarchizmą
Straipsnyje nagrinėjami mokslo filosofijos istorinės mokyklos ir konkrečiai P. Feyerabendo mokslo dinaminių aspektų metodologiniai tyrimai. P. Feyerabendui pozityvizmas ir realizmas yra tik pažinimo interpretacijos, kurių pasirinkimą sąlygoja galimybė ...
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
Neokantizmo ir N. Hartmano pažinimo teorijų skirtumai
Straipsnyje analizuojami neokantizmo (ypač P. Natorpo) ir N. Hartmanno pažinimo teorijų skirtumai. Neokantininkai, kaip ir I. Kantas, manė, kad filosofijos uždavinys – teikti visų pripažintus mokslinius sprendimus, atskleidžiančius jų galimybių sąlygas ...
Nikodemas Juršėnas
doaj +1 more source
Mokslo ir politikos sąsajos J. Habermaso socialinėje filosofijoje
Straipsnyje nagrinėjamas Jürgeno Habermaso požiūris į mokslo ir politikos sąsajas bei mokslo daromą įtaką politiniam gyvenimui. Siekiama išsiaiškinti, kuo mokslas, anot Habermaso, gali būti pavojingas socialiniam gyvenimui; taipogi bandoma išryškinti ...
Aldis Gedutis
doaj +1 more source
Publikacijoje nagrinėjamas racionalumas, jo tipai ir istorinė raida. Racionalizmo atsiradimas Vakaruose siejamas su ikisokratikų filosofija. Skiriami ir analizuojami keturi racionalizmo tipai: naivusis racionalizmas (R. Descartesas, I. Kantas, K.
Paul Feyerabend
doaj +1 more source
Straipsnyje analizuojamos pliuralistinė ir kumuliatyvistinė mokslo raidos koncepcijos, kurios atspindi pagrindinę šiuolaikinės mokslotyros tendenciją – mokslo vystymosi naujo vaizdinio paieškas. XIX a. ir XX a.
Vytautas Valevičius
doaj +1 more source

