Results 1 to 10 of about 59 (20)
TOMO AKVINIEČIO ŽMOGAUS LAISVĖS TEORIJOS TYRIMAI XX AMŽIUJE (I STRAIPSNIS)
Straipsnyje apžvelgiami Tomo Akviniečio laisvės teorijos tyrimai XX amžiuje. Pirmiausia aptariami Tomo prigimtinio įstatymo sampratos, arba jo etikos statuso, tyrimai. Tai tyrimai, orientuoti į žmogaus laisvės problemos sprendimo prielaidas.
Lina Šulcienė
doaj +34 more sources
TOMO AKVINIEČIO ŽMOGAUS LAISVĖS TEORIJOS TYRIMAI XX AMŽIUJE (II)
XX amžiuje Tomo Akviniečio laisvės teorija susilaukė daugelio tyrėjų dėmesio. Išsiskyrė dvi šių tyrimų kryptys. Vienoje iš jų analizuojama Tomo Akviniečio prigimtinio įstatymo samprata, kitoje - bendroji jo laisvės ir laisvos žmogaus veiksenos teorija ...
Lina Šulcienė
doaj +28 more sources
Tomo Akviniečio žmogaus laisvės teorijos tyrimai XX amžiuje (II)
XX amžiuje Tomo Akviniečio laisvės teorija susilaukė daugelio tyrėjų dėmesio. Išsiskyrė dvi šių tyrimų kryptys. Vienoje iš jų analizuojama Tomo Akviniečio prigimtinio įstatymo samprata, kitoje – bendroji jo laisvės ir laisvos žmogaus veiksenos teorija ...
Lina Šulcienė
doaj +1 more source
Aksiologiniai P. Dovydaičio pažiūrų į mokslinį pažinimą aspektai
Straipsnis skirtas aptarti lietuvių neotomisto P. Dovydaičio pažiūroms į mokslinį pažinimą. Jo gnoseologinės koncepcijos pagrindą sudaro neotomizmo dogma, skelbianti žinojimo ir tikėjimo principinį suderinamumą. Tikrą žinojimą P. Dovydaitis supranta kaip
Jonas Balčius
doaj +1 more source
Neoscholastinė filosofijos metodo koncepcija Lietuvoje
Straipsnyje analizuojamos neoscholastinės filosofijos metodo koncepcijos tarpukario Lietuvoje, nurodomos jų teorinės prielaidos, eklektiškumas ir prieštaravimai.
Rūta Rinkevičienė
doaj +1 more source
Nauji katalikiškosios mokslo interpretacijos bruožai
Straipsnyje nagrinėjami neotomistinės mokslo interpretacijos svarbiausi bruožai. Ši interpretacija remiasi tomistiniu mokymu apie tikėjimo ir proto harmoniją.
Vitalijus Garadža
doaj +1 more source
Buržuazinės Lietuvos filosofai plačiai nagrinėjo filosofijos objekto klausimą, nes reikėjo parinkti, kokią filosofinę sistemą dėstyti universitete. Giliausiai ir visapusiškiausiai filosofijos objekto ir struktūros klausimus nagrinėjo S. Šalkauskis.
V. Pikutis
doaj +1 more source
S. Šalkausko gyvenimo ir veiklos kai kurie aspektai
Straipsnyje apžvelgiami lietuvių filosofo Stasio Šalkauskio (1886–1941) svarbiausi gyvenimo ir kūrybos bruožai. Teigiama, kad būdamas artimas neotomizmo filosofijai, savo kūryboje jis atitrūko nuo grynai metafizinių tyrinėjimų, rūpinosi aktualiais tautos
Irena Gaidamavičienė
doaj +1 more source
Tomo Akviniečio žmogaus laisvės teorijos tyrimai XX amžiuje (I)
Straipsnyje apžvelgiami Tomo Akviniečio laisvės teorijos tyrimai XX amžiuje. Pirmiausia aptariami Tomo prigimtinio įstatymo sampratos, arba jo etikos statuso, tyrimai. Tai tyrimai, orientuoti į žmogaus laisvės problemos sprendimo prielaidas.
Lina Šulcienė
doaj +1 more source
Neotomistinė I. Kanto etikos kritika Lietuvoje
Straipsnyje nagrinėjama neotomistinė I. Kanto etikos kritika Lietuvoje. Pateikiami šios etikos svarbiausi bruožai. I. Kantas teigė, kad žmogus yra didžiausia vertybė ir negali būti panaudotas kaip priemonė jokiems, net ir patiems kilniausiems tikslams. I.
Z. Burnys
doaj +1 more source

