Results 11 to 20 of about 90 (81)
VANDA ARAMAVIČIŪTĖ – socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarė, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: bendroji edukologija, ugdymas ir asmenybės dvasinis brendimas, ugdymo tyrimų metodologija ...
Acta Paedagogica Vilnensia
doaj +3 more sources
Monografia ukazuje funkcje społeczne szkół salezjańskich na obszarze Okręgu Szkolnego Wileńskiego w okresie Drugiej Rzeczypospolitej (1918-1939). W publikacji ukazano działalność oświatową Towarzystwa Świętego Franciszka Salezego i Zgromadzenia Córek ...
Kalisz, Łukasz
core +1 more source
LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE
Dar iki XVIII a. Rytų Prūsijoje dėtos pastangos plėsti mokyklų tinklą ir pakelti mokymo lygį. Mėginta įvesti privalomą mokymą. Mokyklose, veikusiose prie parapijų centrų (jas vadinsime parapijinėmis) ir nedidelėse kaimo mokyklose mokyta lietuvių kalba ...
A. Endzinas
doaj +1 more source
Buržuazinės Lietuvos pradinių mokyklų mokymo programų darbinio mokymo klausimu analizė dar kartą patvirtino, kad buržuazija savo valdymo laikotarpiu nesirūpino darbiniu mokymu, o tik stengėsi ją panaudoti klasių nelygybės palaikymui.
V. Mikėnas
doaj +1 more source
Medžiaga Lietuvos mokyklų istorijai. Apie pirmąją katedrinę mokyklą
Straipsnyje trumpai aptariami istoriniai šaltiniai, kurie kalba apie pirmąją katedrinę mokyklą Lietuvoje. Pristatomi kitų istorikų darbai, taip pat pateikiami šaltiniai, susiję su šia mokykla.
A. Raulinaitis
doaj +1 more source
Žymieji ikitarybinio laikotarpio pedagogikos atstovai apie piešimo reikšmę, ugdant asmenybę
Spręsdami harmoningos asmenybės auklėjimo klausimus, pedagogikos mokslo klasikai J. A. Komenskis, Z. Z. Ruso, D. Lokas, l. G. Pestalocis žymią vietą mokymo procese skyrė piešimui. Buvo keliamas piešimo lavinamasis vaidmuo, ugdant vaikų pojūčius, suvokimą,
J. Morkytė
doaj +1 more source
Straipsnis skirtas pedagogikos istorikės M. Karčiauskienės jubiliejui.
Stasė Valatkienė
doaj +1 more source
Pradinis mokymas Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje oficialioje mokykloje
Aptariami pradinio mokymo tikslai, turinys ir metodai, naudoti oficialioje pradinėje Lietuvos mokykloje XIX a. antrojoje pusėje. Pabrėžiamas tos pačios klasės žmonių mokyklos formavimas, remiantis 1893m. chartija.
M. Karčiauskienė
doaj +1 more source
Slaptos mokyklos Lietuvoje antroje XIX a. pusėje
Kova už nacionalinę mokyklą kartu su kova už lietuvišką spaudą ir nacionalinę bažnyčią sudaro vieną iš pačių ryškiausių lietuvių nacionalinio judėjimo istorijos puslapių.
R. Vėbra
doaj +1 more source
Lietuvių vaikų literatūros formavimosi XIX a. pabaigoje visuomeniniai ir pedagoginiai veiksniai
Straipsnyje nagrinėjami lietuvių vaikų literatūros formavimosi XIX a. pabaigoje visuomeniniai ir pedagoginiai veiksniai. Didžiausias dėmesys skiriamas progresyvių to meto žmonių kovai už mokymo demokratizaciją, augančios kartos švietimą, tarybinio ...
V. Auryla
doaj +1 more source

