Results 21 to 30 of about 76 (70)
Kai Sovietinė Lietuva buvo išvaduota iš Vokietijos okupacijos, kartu su nacionalinės ekonomikos atstatymu ir vystymu, Lietuvos Komunistų partijos ir Sovietų valdžios dėmesys buvo skiriamas ir visuotiniam švietimui.
V. Gruzdys
doaj +1 more source
LIETUVOS MOKYTOJAI MOKSLININKAI
Daugybė Lietuvos mokytojų prisidėjo prie mokslinių tyrinėjimų, tam paskyrė savo gyvenimus. Daugelis respublikos mokytojų tapo mokslo dakatarais, profesoriais, akademikais. Straipsnyje paminėti buvę mokytojai, dabar kandidatai į mokslų daktarus, docentai,
P. Buckus
doaj +1 more source
LKP veikla, rūpinantis darbo žmonių vaikais buržuazinėje Lietuvoje
Lietuvos Komunistų Partija buvo vienintelė partija, kuri rūpinosi dirbančių žmonių vaikais. Su komjaunimo pagalba Partija kovojo už gyvenimo sąlygų gerinimą, darbininkų vaikų darbą ir išsilavinimą, rūpinosi jų politiniu-ideologiniu švietimu.
V. Savickytė
doaj +1 more source
VAIKŲ DARBINIO AUKLĖJIMO ŠAKNYS LIETUVOS PEDAGOGIKOS ISTORIJOJE
Darbo ir darbinio auklėjimo reikšmė visuomenei, asmenybės vystymuisi pagrįsta mokslinio komunizmo pradininkų darbuose, partiniuose dokumentuose. Komunistinė moralė radosi iš liaudies bendražmogiškųjų moralės normų.
R. Vasiliauskas
doaj +1 more source
IŠ LIETUVIŲ PEDAGOGIKOS ISTORIJOS (K. Nezabitausko elementorius „Naujasis skaitymas...“)
XIX a. pradžioje, feodalizmo žlugimo ir kapitalistinių santykių formavimosi epochoje, Lietuvoje suintensyvėjo švietėjiška veikla. Šioje srityje svarbų vaidmenį suvaidino Vilniaus universitetas: šio universiteto profesoriai studijavo Lietuvos istoriją ...
V. Auryla, V. Žukas
doaj +1 more source
Kai kurie aiškinamojo skaitymo klausimai carinėje Rusijoje
Straipsnyje nagrinėjami aiškinamojo skaitymo klausimai, atskleidžiantys aiškinamojo skaitymo esmę ir parodantys, kaip buvo vertinamas aiškinamasis skaitymas, siekiant supažindinti vaikus su supančia tikrove.
M. Karčiauskienė
doaj +1 more source
Lietuvos mokytojo socialinio aktyvumo raidos bruožai
Socialinis mokytojo aktyvumas apibrėžiamas ir kaip asmeninė, ir kaip integrali visuomenės nario savybė, apimanti daugelį bruožų - idėjiškumą, pilietiškumą, humaniškumą, tautiškumą, kūrybiškumą ir t.t., ir realizuojama visuomeninėje, politinėje ...
Kazys Poškus
doaj +1 more source
LIETUVOS EVANGELIKŲ REFORMATŲ MOKYKLOS
Evangelikų – reformatų mokyklos Lietuvoje mažai tyrinėtos. Darbe aprašomi šių mokyklų organizaciniai principai, mokytojai ir mokiniai, mokymo ir auklėjimo tikslai ir metodai.
V. Laurynaitis
doaj +1 more source
Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
A Maceina – vienas ryškiausių filosofinės transcendentinės krypties pedagogų Lietuvoje. Straipsnyje aptariamas Maceinos požiūris į ugdymą. “Židinyje” paskelbtame straipsnyje ,.Kur krypsta dabartinis ugdymas?” (1934) Maceina analizavo naujas ugdymo ...
Magdalena Karčiauskienė
doaj +1 more source
Istorijos mokymas yra visapusiško mokinių augimo, požiūrio į pasaulį formavimosi dalis bendrojo lavinimo mokyklose. Klasių visuomenėje įvairūs socialiniai sluoksniai kovoja dėl švietimo turinio, mokymo sistemos, už mokymo bei švietimo tikslų įgyvendinimą.
Z. Pilkauskas
doaj +1 more source

