Results 41 to 49 of about 195 (49)
Pažinimas kaip laisva veikla (II)
Straipsnio antrojoje dalyje nagrinėjami pažinimo problemos sprendimo marksistinėje filosofijoje metodologiniai pagrindai. Šios filosofijos prielaidomis buvo pažinimo kaip kūrybinės veiklos (G. W.
Albinas Lozuraitis
doaj +1 more source
Makso Vėberio socialinio pažinimo metodologijos kontūrai
Straipsnis skirtas M. Weberio socialinio pažinimo metodologijos analizei. Pateikiami mąstytojo pagrindiniai gyvenimo ir kūrybos faktai. Jo kūryboje išskiriami du etapai. Pirmąjį autorius pavadina „tyrinėtojo-empiriko“, jis truko iki 1898 m. Antrojo etapo
Zenonas Norkus
doaj +1 more source
Paskutinysis XIX a. Vilniaus universiteto filosofijos profesorius
Straipsnyje, skirtame filosofo Angelo Daugirdo (1776–1835) 200-osioms gimimo metinėms, apžvelgiami šio filosofo gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Kitaip nei J. Sniadeckis, A.
Algirdas Viskanta
doaj +1 more source
Neoscholastinė filosofijos metodo koncepcija Lietuvoje
Straipsnyje analizuojamos neoscholastinės filosofijos metodo koncepcijos tarpukario Lietuvoje, nurodomos jų teorinės prielaidos, eklektiškumas ir prieštaravimai.
Rūta Rinkevičienė
doaj +1 more source
Eroto pagarbinimas, arba Platono giesmė filosofijai
Straipsnyje analizuojamas Platono dialogas „Puota“. Daroma prielaida, kad jame Platonas mitologizuota forma išdėsto savo filosofijos koncepciją. Nagrinėjamos dialoge taikomos mitologinės priemonės, atskleidžiama tikroji teksto prasmė, t. y.
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
Apie naujosios žiniasklaidos kuriamas iliuzijas
Šiame straipsnyje atskleidžiamas naujosios žiniasklaidos kūrinių dvilypis pradas: nors daugelis autorių naujosios žiniasklaidos interaktyvumą pateikia kaip unikalią savybę, kuri suteikia galios tiek kūrėjui, tiek skaitytojui, tačiau dažnai pamiršta, kad ...
Auksė Balčytienė
doaj +1 more source
Humanistinė tendencija sociologijoje ir socialinės realybės problema
Straipsnyje analizuojami keblumai, su kuriais susiduria humanistinės orientacijos socialinė teorija, siekianti pagrįsti visuomenės gyvenimo, kaip besiskiriančios nuo gamtos savitos realybės, pažinimo galimybę.
Rita Šerpytytė
doaj +1 more source
Socialinis pažinimas – praktikos ir teorijos problema
Straipsnyje nagrinėjama socialinio pažinimo specifika. Teigiama, kad šią specifiką nulemia istorinės realybės bruožai. Kritikuojama idealistinė visuomenės aiškinimo metodologija, kuri apsiriboja tik aktyviu sąmonės vaidmeniu istorijoje ir neišeina toliau
Justinas Karosas
doaj +1 more source
HERMENEUTINIS PAŽINIMAS KAIP SUPRATIMAS: TREČIASIS TIKROVĖS MATMUO
Gamtos mokslų pažinimui Gadameris priešina hermeneutinę supratimo sampratą, kuri nuo naujųjų laikų mokslo sampratos visų pirma skiriasi visai kitokia žmogaus laikysena pasaulio atžvilgiu.
Milda Paulikaitė
doaj +2 more sources

