Results 31 to 40 of about 594 (83)
Publikuojamos Romano Plečkaičio išversto I. Kanto veikalo „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galinčiai pasirodyti kaip mokslas“ ištraukos. Jose aptariamas metafizikos (filosofijos) teorinis statusas, jos santykiai su mokslais, priežasties ir ...
Immanuel Kant
doaj +1 more source
Savęs pažinimas, savimonė ir objektyvacija
Rankraščio nuorašą, vertimą ir komentarą parengė Dalius Jonkus (Vytauto Didžiojo universitetas) Pristatome Vosyliaus Sezemano rusiško rankraščio, saugomo Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, vertimą.
Vosylius Sezemanas, Dalius Jonkus
doaj +1 more source
Mintis ir judėjimas. (Ištraukos)
H. Bergsono veikalo „Mintis ir judėjimas“ ištraukose nagrinėjamas filosofijos ir mokslo santykis, filosofijos specifika ir statusas, aptariamas jos metodas. Teigiama, kad pažinime visada dalyvauja intuityvūs komponentai.
Henri Bergsonas
doaj +1 more source
Apie termino „filosofiniai gamtotyros klausimai“ prasmę
Straipsnyje pateikiamas marksistinis požiūris į filosofijos ir gamtotyros santykį. Teigiama, kad marksistinėje-lenininėje filosofinėje literatūroje šio santykio pobūdžio supratimas remiasi šių mokslo sričių sąjungos idėja.
Vytautas Radvilavičius
doaj +1 more source
Pažintinis aspektas D. Santajanos filosofijoje
Straipsnyje analizuojama amerikiečių filosofo G. Santayanos (1863–1952) pažinimo teorija kritinio realizmo kontekste. Jo filosofinėje sistemoje kriticizmo (skepticizmo) ir esmės koncepcijos pasireiškia kaip spekuliatyvios teorijos, kuriomis mėginama ...
Liutauras Dėgesys
doaj +1 more source
Pirmykštės pasaulėžiūros rekonstravimo gnoseologinis aspektas
Straipsnyje, remiantis marksistine metodologija, nagrinėjama pirmykštės pasaulėžiūros problema. Aiškinama žmogaus vaizdinių prigimtis, jų funkcijos bei formavimosi priežastys bei pagrindas.
Bronislava Vaitkutė
doaj +1 more source
Straipsnyje nagrinėjama idealybės problema, aptariamos jos filosofinės ir gamtamokslinės sampratos. Teigiama, kad dualistinė idealybės koncepcija pripažįsta idealybės ir fiziologinių procesų lygiagretumą, dvasios nepriklausomumą nuo kūno.
Juozas Vinciūnas
doaj +1 more source
Dekartiškasis Dievo įrodymas: prielaidos ir intencijos
Straipsnyje analizuojami Descartes’o Metafiziniai apmąstymai. Analizės atskaitos tašku pasirinktas dekartiškasis Dievo įrodymas. Mėginama parodyti, kad būtent šis įrodymas yra dekartiškųjų apmąstymų ašis, nors paskesnė filosofija kur kas labiau ...
Skirmantas Jankauskas
doaj +1 more source
Patyrimas kaip vienas liaudies pažiūrų kritiškumo stiprėjimo faktorių
Straipsnyje, remiantis konkrečiais lietuvių tautosakos pavyzdžiais, siekiama parodyti, kokį vaidmenį liaudies pažiūrų kritiškumo stiprėjime vaidino praktinis patyrimas, kaip jis padėjo žmonių sąmonėje formuotis materialistinio pasaulio suvokimo pradams ...
Feliksas Mačianskas
doaj +1 more source
Prasmė – prasmės ieška – gyvenimo prasmė (2)
Filosofija ir teologija yra mokslo disciplinos, iš esmės prisidedančios prie prasmės klausimo sprendimo. Šių mokslų argumentai yra labai abstraktaus lygmens ir nutolę nuo kasdienio gyvenimo.
Harold Wagner
doaj +1 more source

