Results 21 to 30 of about 594 (83)
Mąstymo ir kalbėjimo ryšių aprašymo klausimu
Straipsnyje siekiama aptarti mąstymo ir kalbėjimo ryšių, sąmonės ir kalbos santykių problemą, kuri atsiranda iš mąstymo ir sąmonės pažinimo poreikių.
Aleksandras Jacikevičius
doaj +2 more sources
Neoscholastinė filosofijos metodo koncepcija Lietuvoje [PDF]
Straipsnyje analizuojamos neoscholastinės filosofijos metodo koncepcijos tarpukario Lietuvoje, nurodomos jų teorinės prielaidos, eklektiškumas ir prieštaravimai.
Rūta Rinkevičienė
doaj +2 more sources
Humanistinė tendencija sociologijoje ir socialinės realybės problema [PDF]
Straipsnyje analizuojami keblumai, su kuriais susiduria humanistinės orientacijos socialinė teorija, siekianti pagrįsti visuomenės gyvenimo, kaip besiskiriančios nuo gamtos savitos realybės, pažinimo galimybę.
Rita Šerpytytė
doaj +2 more sources
Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas) [PDF]
Straipsnyje analizuojama neokantizmo atstovų (W.Windelbando, H. Rickerto) socialinio pažinimo samprata, tiesos ir vertybės perskyros problema. Neokantininkai, pažinimą pagal jo metodus suskirstę į gamtamokslinį ir istorinį, siekė išvengti gamtos ir ...
Karosas, Justinas +2 more
core +2 more sources
Pristatomi anglų filosofo Bertrando Russello (1872–1969) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Jis yra vienas žymiausių loginės analizės filosofijos atstovų, vienas iš loginės matematikos teorijos kūrėjų, daug prisidėjęs prie simbolinės logikos raidos.
Bronislavas Kuzmickas
doaj +1 more source
Gnoseologijos pagrindų problemos metodologinė specifika
Straipsnyje analizuojama gnoseologijos pagrindų problema ir jų metodologinė specifika naujųjų amžių (ypač R. Descarteso) filosofijoje. Gnoseologija – ypatinga tyrimo sritis, nes jos objekto – pažinimo proceso – aiškinimo sąlyga yra pats pažinimo ...
Jūratė Skersytė
doaj +1 more source
Apie šiuolaikinio struktūralizmo vertinimą
Straipsnyje kritiškai vertinami struktūralizmo teorijos metodologiniai principai. Teigiama, kad struktūralizmas atsieja socialines struktūras nuo jų realaus egzistavimo sąlygų, paverčia jas autonominiais dariniais, dažnai traktuoja kaip nekintamas ...
Georgijus Kursanovas
doaj +1 more source
1971 m. Vilniaus universitete Filosofijos katedros vyr. dėstytojas Juozas Vytautas Vinciūnas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Kūrybinis pažinimo proceso pobūdis ir jo visuomeninės-istorinės prielaidos“.
V. Radvilavičius
doaj +1 more source
Perspausdinamas V. Sezemano enciklopedinis straipsnis, kuriame pristatoma gnoseologija kaip filosofinė disciplina. Tai pažinimo teorija, nagrinėjanti pažinimo kilmę, vyksmą, sudėtį, rūšis, santykį su tikrove, vaidmenį žmogaus gyvenime.
Vosylius Sezemanas
doaj +1 more source
Vertybių pažinimas ir I. Kanto apriorizmo kritika M. Šėlerio etikoje
Straipsnyje nagrinėjamas apriorinis dorovės pagrindimas M. Schelerio fenomenologinėje etikoje. Vertybių problema šioje etikoje iš esmės yra vertinimo sugebėjimo problema.
Anilionytė, Loreta, Loreta Anilionytė
core +1 more source

