Results 31 to 40 of about 87 (70)
1971 m. Visuomeninių mokslų akademijoje prie TSKP CK filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Mintinio eksperimento vieta moksliniame pažinime“ apgynė K. Makarevičius. Disertacijos mokslinė vadovė – prof. dr. A. Kornejeva, oficialieji oponentai: dr.
J. Lazauskas
doaj +1 more source
Apie filosofinius vertybių teorijos pagrindus
Straipsnyje apžvelgiamos tos filosofijos raidos tendencijos, dėl kurių atsirado santykinai savarankiška filosofijos disciplina – aksiologija, arba vertybių teorija.
Albinas Lozuraitis
doaj +1 more source
Neokantizmo ir N. Hartmano pažinimo teorijų skirtumai
Straipsnyje analizuojami neokantizmo (ypač P. Natorpo) ir N. Hartmanno pažinimo teorijų skirtumai. Neokantininkai, kaip ir I. Kantas, manė, kad filosofijos uždavinys – teikti visų pripažintus mokslinius sprendimus, atskleidžiančius jų galimybių sąlygas ...
Nikodemas Juršėnas
doaj +1 more source
eikalo ištraukose aptariami filosofijos apibrėžimai, jos statusas, struktūra, proto sugebėjimai, jų rūšys, pažinimo proceso ypatybės. Filosofija apibrėžiama kaip mokėjimas, turintis tikslą protavimo keliu gauti svarbias tiesas, kurios domina visą žmonių ...
Angelas Daugirdas
doaj +1 more source
I. Kanto reikšmė filosofijos istorijoje
Straipsnyje aptariami svarbiausi I. Kanto filosofijos principai, jo idėjų reikšmė tolesnei filosofijos raidai ir kitiems mokslams. Teigiama, kad pažinimo kategorijas traktuodamas apriorizmo požiūriu, I.
Romanas Plečkaitis
doaj +1 more source
V. Lenino loginės idėjos ir šiuolaikinės logikos išsivystymas
Straipsnyje analizuojamos V. Lenino loginės idėjos ir jų teoriniai šaltiniai. Vienas jų – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios gamtos mokslų pasiekimų filosofinis apibendrinimas, kitas – jo siekis metodologiškai pagrįsti pačią dialektinio materializmo ...
Romanas Plečkaitis
doaj +1 more source
Publikuojamas J. H. Abichto pranešimo „Apie patyrimo ribas“, skaityto 1805 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto mokomojo personalo akademiniame posėdyje, vertimas. Jame pabrėžiamas poreikis moksluose ir gyvenime įtvirtinti pastovius principus.
J. H. Abichtas
doaj +1 more source
Descartes ir nauji filosofijos horizontai
Straipsnyje analizuojamos R. Descartes‘o mąstančiojo žmogaus (homo cogitans), mokslo, pažinimo sampratos, aptariama R. Descartes‘o idėjų raida Lietuvoje. Teigiama, kad R.
Romanas Plečkaitis
doaj +1 more source
Straipsnis skirtas žymaus vokiečių mąstytojo, kritinės ontologijos (neorealizmo) kūrėjo N. Hartmanno gyvenimo ir kūrybos svarbiausiems bruožams pristatyti. Aptariami jo ir Lietuvos filosofo V. Sezemano ryšiai. N.
Nikodemas Juršėnas
doaj +1 more source
Apie praktinį problemų sprendimą
Žinojimas pagal apibrėžimą yra patikimas ir todėl gali būti pritaikytas gausybei įvairių problemų. Tačiau spręsdami praktines problemas pasikliaujame ne tik teisingu žinojimu, bet ir informacija, kuri nustato praktinio priimtinumo ribas.
Arto Mutanen
doaj +1 more source

