Results 51 to 60 of about 34,106 (92)
Tiesos kriterijaus problema V. Džeimso pragmatizme
Straipsnyje nagrinėjama pragmatizmo tiesos koncepcija, kuri nuosekliausiai buvo atskleista W. Jameso veikaluose. Nagrinėjami Ch. S. Peirce‘o ir W. Jameso filosofinių principų skirtumai bei šio filosofo ir K. Marxo praktikos sampratos. W.
Jūratė Patkauskaitė
doaj +1 more source
Mokslinio pažinimo ir tikėjimo santykis A. Jakšto-Dambrausko filosofinėse pažiūrose [PDF]
Straipsnyje analizuojamas mokslinio pažinimo ir tikėjimo santykis A. Jakšto-Dambrausko filosofinėse pažiūrose. Jis plačiai domėjosi ir rašė kosmogonijos, materijos, evoliucijos, antropologijos ir meno klausimais. Esminis A.
B. Leskauskaltė, Leskauskaltė, B.
core +1 more source
Vyresnio amžiaus pacientų pažinimo funkcijų pooperacinis sutrikimas
Lengvi pooperaciniai pažinimo funkcijų sutrikimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientui, bet žymiai dažniau vyresnio amžiaus pacientui. Ankstyvoji pooperacinė pažinimo disfunkcija gali pasireikšti 20–90 proc. vyresnio amžiaus pacientų priklausomai
Gytė Damulevičienė +2 more
core +1 more source
Makso Vėberio socialinio pažinimo metodologijos kontūrai [PDF]
Straipsnis skirtas M. Weberio socialinio pažinimo metodologijos analizei. Pateikiami mąstytojo pagrindiniai gyvenimo ir kūrybos faktai. Jo kūryboje išskiriami du etapai. Pirmąjį autorius pavadina „tyrinėtojo-empiriko“, jis truko iki 1898 m. Antrojo etapo
Norkus, Zenonas
core +2 more sources
Socialinis pažinimas kaip vertybių teorija (W. Windelbandas, H. Rickertas) [PDF]
Straipsnyje analizuojama neokantizmo atstovų (W.Windelbando, H. Rickerto) socialinio pažinimo samprata, tiesos ir vertybės perskyros problema. Neokantininkai, pažinimą pagal jo metodus suskirstę į gamtamokslinį ir istorinį, siekė išvengti gamtos ir ...
Karosas, Justinas +2 more
core +2 more sources
Marksistinė filosofijos ir jos objekto koncepcija
Straipsnyje aptariama marksistinės filosofijos objekto samprata, jos metodologinis, pasaulėžiūrinis ir ideologinis vaidmuo, pabrėžiamas jos problematikos vieningumas.
Eugenijus Meškauskas
doaj +1 more source
Straipsnyje analizuojama transcendentalinės refleksijos genezė R. Descarteso, I. Kanto ir E. Husserlio veikaluose. Nagrinėjamos su modernistine refleksijos teorija susijusios problemos: subjekto-objekto, imanencijos-transcendencijos, esmės-egzistavimo ...
Nerijus Milerius
doaj +1 more source
Metodologiniai religijos kilmės tyrinėjimo klausimai
Straipsnio tikslas yra aptarti metodologinius religijos kilmės tyrinėjimo klausimus. Aptariamas pirmykštės epochos dvasinio gyvenimo tyrimas kaip prielaida religijos atsiradimui paaiškinti. Aiškinant religijos genealogiją, pirmiausia buvo pabrėžiama tai,
Bronislava Černienė
doaj +1 more source
Trys požiūriai į aprioriškumo problemą: Kantas, Hildebrandas ir Scheleris
Straipsnyje nagrinėjamos aprioriškumo sampratos I. Kanto, D. Hildebrando ir M. Schelerio veikaluose. Anot I. Kanto, pirminė aprioriškumo esmė yra žmogaus sąmonės ir subjektyvumo sąranga ir pobūdis, aprioriškumas žymi pavidalą arba būdą, kuriuo kas nors ...
Aivaras Stepukonis
doaj +1 more source
V. Džeimso „radikalusis empirizmas“
Straipsnyje nagrinėjama amerikiečių pragmatizmo filosofijos svarbiausio atstovo W. Jameso pažinimo sampratos svarbiausi bruožai. Filosofas plėtojo vadinamąjį radikalųjį empirizmą, teigiantį, kad visa realybė (fizinė ir psichinė) yra sudaryta iš vienos ...
Jūratė Patkauskaitė
doaj +1 more source

