Results 61 to 70 of about 1,422 (89)
Žinojimo pagrindo problema Platono filosofijoje
Straipsnyje analizuojamas žinojimo pagrindimas Platono filosofijoje. Platonas remiasi Parmenido, Sokrato, Pitagoro ir kitų mąstytojų idėjomis ir teiginiais.
Vytautas Valevičius
doaj +1 more source
Tiesos kriterijaus problema V. Džeimso pragmatizme
Straipsnyje nagrinėjama pragmatizmo tiesos koncepcija, kuri nuosekliausiai buvo atskleista W. Jameso veikaluose. Nagrinėjami Ch. S. Peirce‘o ir W. Jameso filosofinių principų skirtumai bei šio filosofo ir K. Marxo praktikos sampratos. W.
Jūratė Patkauskaitė
doaj +1 more source
Dėsnio vieta dialektinėje tikrovės interpretacijoje
Straipsnyje nagrinėjama dialektinė dėsnio samprata. Teigiama, kad tikrovės pažinimo procese atrandami dėsniai – tai savarankiškos jėgos, kurios veikia nepriklausomai nuo žmogaus valios.
Vytautas Radvilavičius
doaj +1 more source
Interpretacinės-sensorinės prieigos savižinos teorija: empirinis adekvatumas ir mokslinis vaisingumas [PDF]
The interpretive-sensory access theory of self-knowledge claims that we come to know our own minds by turning our capacities for knowing other minds onto ourselves.
Rimkevičius, Paulius
core +2 more sources
I. Kanto reikšmė filosofijos istorijoje
Straipsnyje aptariami svarbiausi I. Kanto filosofijos principai, jo idėjų reikšmė tolesnei filosofijos raidai ir kitiems mokslams. Teigiama, kad pažinimo kategorijas traktuodamas apriorizmo požiūriu, I.
Romanas Plečkaitis
doaj +1 more source
Socialinis pažinimas – praktikos ir teorijos problema [PDF]
The specific character of social knowledge is discussed in the paper. Dependence of the knowledge on historical reality is assumed. Proceeding from the assumption, it is argued that ideological and cognitive factors do interweave in the knowledge, making
Karosas, Justinas
core +2 more sources
V. Lenino loginės idėjos ir šiuolaikinės logikos išsivystymas
Straipsnyje analizuojamos V. Lenino loginės idėjos ir jų teoriniai šaltiniai. Vienas jų – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios gamtos mokslų pasiekimų filosofinis apibendrinimas, kitas – jo siekis metodologiškai pagrįsti pačią dialektinio materializmo ...
Romanas Plečkaitis
doaj +1 more source
eikalo ištraukose aptariami filosofijos apibrėžimai, jos statusas, struktūra, proto sugebėjimai, jų rūšys, pažinimo proceso ypatybės. Filosofija apibrėžiama kaip mokėjimas, turintis tikslą protavimo keliu gauti svarbias tiesas, kurios domina visą žmonių ...
Angelas Daugirdas
doaj +1 more source
1971 m. Visuomeninių mokslų akademijoje prie TSKP CK filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Mintinio eksperimento vieta moksliniame pažinime“ apgynė K. Makarevičius. Disertacijos mokslinė vadovė – prof. dr. A. Kornejeva, oficialieji oponentai: dr.
J. Lazauskas
doaj +1 more source
Descartes ir nauji filosofijos horizontai
Straipsnyje analizuojamos R. Descartes‘o mąstančiojo žmogaus (homo cogitans), mokslo, pažinimo sampratos, aptariama R. Descartes‘o idėjų raida Lietuvoje. Teigiama, kad R.
Romanas Plečkaitis
doaj +1 more source

